S variantas. Lydraštis, lyginamasis variantas


s variantas

Ji rėmėsi daugiausia Vilniaus miesto šnekamąja kalba ir Vilniaus apylinkių šnektomis. Atrodo, kad tokia kalba s variantas bandyti rašyti ir pirmieji lietuviški rankraštiniai teksteliaitačiau pirmieji spausdinti šio varianto tekstai visi jie susiję su jėzuitų veikla Vilniuje atsirado vėliau nei kitų variantų. Rytinio varianto tekstai yra šie: anoniminis hegzametras devyneilis m.

Balis žemėlapyje

Žymiausias ir įtakingiausias rytinio varianto atstovas — jėzuitas Konstantinas Sirvydas, didžiąją gyvenimo dalį dirbęs Vilniaus universitete, sakęs įsimintinus pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje.

s variantas kaip uždirbti 1000 eurų per dieną bitkoinuose

Jo dėka XVII a. Sirvydas buvo didelis eruditas.

Account Options

Be gimtosios kalbos s variantas, buvo gimęs į vakarus nuo Anykščiųgerai mokėjo lenkų, lotynų, graikų, gal ir kanceliarinę slavų, hebrajų kalbas. Jo parengti du žodynai įtvirtino rytinio varianto normas ir vėliau tapo vadovu daugeliui lietuviškai norėjusių rašyti Lietuvos šviesuolių; antruoju žodynu rėmėsi latvių leksikografas Georgas Elgeris sudarydamas lenkų-lotynų-latvių žodyną Žymiausias yra antrasis Sirvydo žodynas — Dictionarium trium lingvarum, kurio yra išlikęs trečiasis leidimas Iš šio s variantas pratarmės sužinome, kad žodynas dar buvo išleistas ir aisiais.

s variantas

Kada išėjo pirmasis antrojo Sirvydo žodyno leidimas, nežinoma. Žodyną sudaro apie 14 žodyninių straipsnių, jo lietuviška leksika labai turtinga. Sirvydas pateikė daug sinonimų, įtvirtino tokius žodžius, kokius ir šiandien vartojame: našlaitis, penas, prigimtis, varguolis ir kt.

Continental Rc M+s (zieninis variantas). - ntpardavimai.lt

Sirvydas buvo ir žymiausias XVII a. Apie pirmąjį Sirvydo žodyną ilgai nebuvo žinoma.

Vienintelis defektinis be pradžios egzempliorius buvo rastas XIX a. Maskvos sinodo spaustuvės bibliotekoje. Spėjama, kad šį žodyną jis turi tik žodyninių straipsnių Sirvydas parengė iki metų.

s variantas

Sąlyginis jo pavadinimas — Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum, mat taip užrašyta vieno didiko bibliotekos apraše. Tarp mokslininkų būta diskusijų, ar šis žodynas nėra pirmasis Dictionarium leidimas, tačiau po Vinco Urbučio argumentų nėra abejonių, kad tai yra atskiras žodynas.

s variantas

Svarbiausia tai, kad pirmojo žodyno šaltinis, t. O Dictionarium registras — iš Sirvydo s variantas Gžegožo Knapskio m. Taigi žodynai skirtingos apimties, nevienodi jų žodyniniai straipsniai, nesutampa antraštiniai žodžiai.

Continental R-16c M+s (zieninis variantas).

Spėjama, kad Sirvydas galėjo būti parašęs ir lietuvių kalbos gramatiką, tačiau kol kas nėra patikimų duomenų šiems teiginiams paremti. Sirvydo Punktai sakymų dabar sakytume — pamokslų skirsniai; I dalis —II dalis — — pirmoji originali postilė lietuvių kalba.

Čia žymusis jėzuitų šviesuolis sudėjo savo paties sakytų pamokslų santraukas, šalia pateikė į lenkų kalbą išverstą paralelinį tekstą. S variantas kiekvieną pamokslą kiek pataisęs pateikė savo bendradarbio Jono Jaknavičiaus evangelijų tekstus.

Išbandykite patys: dar nematytas Facebook variantas

Sirvydo pamokslų kalba gana gryna, čia vengta skolinių, žodinga, nors sintaksės požiūriu ji ne visada aiški. Autorius siekė paveikti ne tik skaitytojo protą, s variantas ir jausmus, vaizduotę, tad kalba pasižymi vaizdingumu, emocingumu, sugalvoti įdomūs palyginimai — žmogus, jo gyvenimas ne kartą postilėje lygintas su mariomis, t.

Istorinės sąlygos rytiniam kalbos variantui nebuvo palankios.

Jos rašomoji kalba buvo vadinama žemaičių kalba. Tačiau šio pavadinimo nereikia painioti su žemaičių tarme. Žemaičių kalba — tai vidurio Lietuvos aukštaičių kalba. Pagal dabartinę dialektologijos klasifikaciją tai — vakarų aukštaičiai šiauliškiai. Taigi akivaizdu, kad buvo orientuojamasi ne į vyskupijos centro — Varnių, kur kalbėta tikrąja žemaičių tarme, kalbą.

Vilniaus visuomenės sudėtis keitėsi, čia plūdo pabėgėliai, viduriniai sluoksniai vis labiau perėmė svetimtaučių kunigų propaguojamą lenkų kalbą.

XVIII a. Vėliau pasirodė dar viena kita knygelė, kurios kalba buvo paremta rytų aukštaičių šnektomis, bet tai buvo tarminiai tekstai, o ne Vilniaus rašomosios kalbos atspindys.