Rov realios galimybės,


Tai - metų vasara, laikas, rov realios galimybės vis dar tęsėsi Antrasis pasaulinis karas.

Ginčo esmė 1.

Šis sutapimas lėmė pradinio pasipriešinimo etapo rov realios galimybės, gana atvirą kovos būdą: negalvota apie užsitęsiančią okupaciją, apie galimybes kariauti ilgą partizaninį karą. Nuo pirmųjų sovietų okupacijos dienų Aukštaitijos kovotojai organizavo pasipriešinimą krašto sovietizacijai ir tautos naikinimui, gynė gyventojus nuo sovietinių kareivių plėšikavimo ir smurto, sabotavo mobilizaciją į sovietinę armiją, stabdė žemės ūkio kolektyvizaciją bei krašto kolonizavimą, stengėsi apsaugoti gyventojus nuo trėmimų 1.

Ginkluoto pasipriešinimo artėjančiai Raudonajai armijai iniciatorė buvo Lietuvos laisvės armijai LLA. Be Lietuvos laisvės armijos, Utenos ir ypač Švenčionių apskrityse m. Šiaurės Rytų Lietuvoje toks junginys buvo Vytauto apygarda, įkurta m. Vytauto apygardos steigėjas ir pirmasis vadas buvo m.

Tigro rinktinei vadovavęs Jonas Kimštas-Žalgiris. Nuo m. Vytauto apygarda kartu su Didžiosios Kovos, Vyčio ir m. Kimštas-Žalgiris buvo įtrauktas į vieną klastingiausių ir rafinuočiausių agentūrinių MGB kombinacijų, kurios tikslas buvo MGB kontrolei pajungti visą Lietuvos pasipriešinimo pogrindį.

Tais metais MGB gana sėkmingai pasinaudojo rezistencijos vadovybės siekiu suvienyti visas kovojančias krašto pajėgas ir, prisidengusi ginkluoto pogrindžio vadovybės iniciatyva, jos pačios rankomis įsteigė MGB kontroliuojamą Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdį BDPS. Abi šias organizacijas per MGB agentą Juozą Albiną Markulį-Erelį, kuriam buvo patikėtas aukščiausias rezistencijos vadovo postas, kontroliavo sovietinio rov realios galimybės saugumo organai.

Šios MGB operacijos rov realios galimybės tapo ir daugelis Vytauto apygardos partizanų. Kimštą-Žalgirį paskyrė Pasirinkimo šakės strategija Rytų Lietuvos srities vadu.

Tą patį mėnesį grįžęs į Vytauto apygardą, J. Kimštas pertvarkė apygardos štabo sudėtį, o m. Tik m.

rov realios galimybės

Markulio provokacijas, J. Kimštas m. Vytauto apygardos vadovybę nuo jos rov realios galimybės sudarė apygardos vadas ir jam pavaldus apygardos štabas, turėjęs koordinuoti rinktinių veiklą, rūpintis sunaikintų štabų atkūrimu, palaikyti apygardos vadovybės ryšius su vyresne partizanų vadovybe ir kitomis apygardomis bei žemesniais organizaciniais vienetais 4.

Kimštui-Žalgiriui išvykus rov realios galimybės Vakarų Lietuvą, nuo m. Po jo žūties m. Žuvus Artojui, apygarda kurį laiką buvo likusi be vado. Kimštas-Žalgiris rov realios galimybės vadovavo iki m.

Po Br. Kalyčio-Siaubo arešto Vytauto apygardos vadovybė atkurta nebebuvo. MGB Br.

24 variantų forumas

Didžiausi koviniai Vytauto apygardos junginiai buvo rinktinės. Vienos rinktinės veikimo teritorija apytikriai sutapo su vienos apskrities teritorija. Rinktinei vadovavo rinktinės vadas ir jam pavaldus rinktinės štabas, savo ruožtu pavaldūs apygardos vadovybei.

Vytauto apygardai ilgesnį rov realios galimybės trumpesnį laiką priklausė Šarūno nuo m. Kupiškio, Rokiškio ir Panevėžio apskrityse veikę partizanų junginiai Vytauto apygardai priklausė tik ir metais.

Šios trys rinktinės laikytinos pagrindinėmis Vytauto apygardos rinktinėmis, tuo tarpu minėtos Šarūno Kupiškio ir Žaliosios [girios] rinktinės prie Vytauto apygardos prisijungė m. Visos Vytauto apygardos rinktinės skirstytos į kuopas nuo m. Visos Vytauto apygardos rinktinės, kaip organizuoti kovos vienetai, buvo sunaikintos m.

Vaižganto rinktinė sunaikinta m. Ilgiausiai iš buvusios Vytauto apygardos partizanų sovietinių saugumiečių ieškoti Antanas Kraujelis-Siaubūnas ir Stasys Guiga-Tarzanas. Kraujelis laikytinas ir ilgiausiai veikusiu Rytų Lietuvos srities partizanu. Stasys Guiga Činčikų kaime prie Švenčionių slėpdamasis išgyveno iki pat savo mirties m.

Išsamiausią Vytauto apygardos istorijos m. Remdamasis sovietinių saugumo organų archyviniais dokumentais, istorikas nuosekliai išdėstė Vytauto apygardos ir atskirų jos rinktinių istoriją- nuo pat apygardos įkūrimo iki jos sunaikinimo m.

rov realios galimybės

Kiek mažiau L. Abariaus darbe nagrinėtas MGB vidaus agentų ir agentų smogikų vaidmuo naikinant apygardą, visiškai nepaminėtos m. Abariaus apžvalgą šiek tiek papildė ir pakoregavo Vytauto apygardos istorijos apžvalga, paskelbta N.

Transformations in Business & Economics - , 8 tomas, 3 (18) - Straipsnis

Partizaninį judėjimą Aukštaitijoje yra tyrinėjęs ir istorikas Gintaras Vaičiūnas. Jo surinkti duomenys apie Vytauto apygardą ir jos rinktines šiuo metu saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyve, o daugelį iki šiol visai nežinomų ar mažiau nagrinėtų Vytauto apygardos ir ypač Tigro rinktinės istorijos aspektų atskleidžia šioje knygoje publikuojami partizanų dokumentai bei detali G.

Gečiausko parengta Vytauto apygardos Tigro rinktinės istorijos apžvalga. Ignatavičius, V. Gaškaitė, D. Kuodytė, A.

International Journal of Scholarly Papers

Kašėta, B. Ginkluotos rezistencijos pradžia. Lokio rinktinės istorinė apžvalga ", Utenis, Adutiškio girioje, netoli Baltarusijos sienos, vyko kelio tiesimo darbai. Buldozeris užkabino ir išvertė bidoną, kimšte prikimštą, kaip netrukus paaiškėjo, Lietuvos partizanų dokumentų.

Tarp Adutiškio girioje rastų dokumentų daugiausia Tigro rinktinės ir Vytauto apygardos vadų įsakymų bei nurodymų, partizanų raportų, Tigro rinktinės narių sąrašų ir susirašinėjimo dokumentų.

Paminėtini partizanų periodiniai leidiniai, partizanų sudaryti sovietų pareigūnų ir stribų sąrašai. Dauguma dokumentų išspausdinti mašinėle, sunumeruoti, paženklinti gavimo spaudu ir pasirašyti. Nemaža Tigro rinktinės štabo archyvo dalis m.

Ši rinktinės archyvo dalis, kurį laiką saugota MGB Vilniaus srities valdyboje, paskui buvo sunaikinta Istoriniu požiūriu itin svarbūs rinktinės m. Rinktinės dokumentų dar gali būti Švedriškės Ignalinos r. Kazitiškio apyl. Rastas Tigro partizanų rinktinės archyvas, Lietuvos aidas, 08 24 nr. K-5, ap. Šiek tiek Tigro rinktinės dokumentų yra ir LYA, f. K-l, ap. K-l apyrašuose Nr. K-1, ap. Tigro rinktinės istoriografija Iki atrandant Tigro rinktinės štabo archyvą rinktinės istorija buvo šiek tiek tyrinėta, tačiau trūkstant autentiškų dokumentų tyrinėtojai neišvengė paviršutiniškumo, —jų darbuose nemaža netikslumų, klaidingų rinktinės narių skaičių skubotų kai kurių partizanų vadų veiklos vertinimų.

Gintaras Vaičiūnas parengė dvi Rytų Lietuvos partizanų junginių istorijos ir struktūros tyrimo ataskaitas